dognis

dognis sm. Pšl, dognỹs žr. dogsnis 1: Kur vandenio gulėta, ten dogniai rugiuose stovi Jnšk. Pamiškėj yra keli dogniai (maži ploteliai) visai gerų miežių Sb. Avižos dogniais pjautinos, dogniais dar žalios Sb. Javai dogniais auga: vietom yr, vietom nėr Jnšk. Lekia dogniaĩs [traktoristas] (blogai dirba, tarpais palieka nearta) Kp.